Reikalinga pagalba?

Kelionės į Iraną

Iranas garsėja ne tiek uždaru gyvenimo būdu, kiek senosios rytietiškos Persijos paveldo lobiais. Kultūros sostinė - spalvingasis Širazas, Achmenidų dinastijos sostinė Persepolis, sostonė Teheranas, antikinis Meibodas ir daugelis kitų senųjų paminklų vilioja keliautojus.

daugiau apie Iraną

Oficialus pavadinimas: Irano Islamo Respublika
Plotas: 1 648 000 km²
Gyventojų skaičius: 80 945 718  (2017 m)
Sostinė: Teheranas
Kiti miestai: Mešchedas, Isfahanas, Tebrizas, Širazas
Kalba: persų
Pagrindinės religijos: Apie 95 % gyventojų yra musulmonai (89 % šiitų ir 6 % sunitų).
Piniginis vienetas: Irano rialas (IRR)

Laikas:  (GMT), UTC +3:30, vasaros laikas UTC +4:30

Irano geografinė padėtis- (anksčiau žinoma kaip Persija) – valstybė Artimuosiuose RytuoseAzijos pietvakarinėje dalyje. Ribojasi su ArmėnijaAzerbaidžanuTurkmėnija bei Kaspijos jūra šiaurėje, Afganistanu ir Pakistanu rytuose, Iraku ir Turkija vakaruose, Persijos įlanka bei Omano įlanka pietuose.

Irano klimatasDėl sudėtingo reljefo Irano klimatas įvairus. Didžioji šalies dalis yra tropinėje klimato juostoje, kur būdingas dykumų klimatas: karštos vasaros (temperatūra pasiekia 40 °C), šaltos žiemos (neretai nukrenta žemiau 0 °C), mažai kritulių (680–1700 mm, rytuose vietomis mažiau 100 mm per metus). Aukštikalnėse vėsiau. Kaspijos pakrantėje būdingas subtropinis klimatas, kur vasaros karštos ir drėgnos, žiemos šiltos ir sniegingos.

Irano  gamta. Didžioji šalies dalis kalnuota. Per šalį driekiasi keli dideli kalnagūbriai, o centre plyti didžiulis plokščiakalnis – Irano kalnynas, besitęsiantis į rytus, Centrinės Azijos link. Plokščiakalnio aukštis – apie 1220 m, klimatas čia karštas ir sausas, šiaurės rytuose ir rytuose driekiasi dvi dykumos: Dešte Keviras (18 000 km²) ir Dešte Lutas (daugiau kaip 166 000 km²). Jos užima beveik visus vidinių Irano kalnyno rajonų šiaurės rytus ir rytus. Apie Kaspijos pakrantę iškilę Elburso kalnai, kuriuose yra aukščiausia Irano vieta – Demavendo ugnikalnis (5604 m). Ilgiausias Irano kalnagūbris – Zagrosas – driekiasi iš šalies šiaurės vakarų prie Armėnijos sienos, į pietus ir pietryčius palei Persijos įlanką su Arabijos jūros Omano įlanka. Zagrose daug viršūnių, kurių aukštis – daugiau 3000 m, o gilūs kalnų slėniai derlingi ir dirbami. Dėl šalies geofizinės padėties dažni žemės drebėjimai (panašiai kaip ir Turkijoje ar vakarinėje JAV pakrantėje).