Islandija

Oficialus pavadinimas: Islandijos Respublika

Plotas: 103 tūkst. kv. km

Gyventojų skaičius: 0,3 mln. (2006 m.)

Sostinė: Reikjavikas (112 tūkst. gyv.)

Kiti miestai: Koupavoguras (25,4 tūkst. gyv.); Habnarfjorduras (21,2 tūkst. gyv.); Akureiris (16,1 tūkst. gyv.)

Etninė sudėtis: islandai

Pagrindinės religijos: liuteronai

Piniginis vienetas: Islandijos krona

Laikas: UTC + 0 val. (vasaros laikas netaikomas)

 

Geografinė padėtis. Islandijos sala yra šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje. Geologiniu požiūriu Islandija yra Europos šalis, įsikūrusi ant Vidurio Atlanto kalnagūbrio. Tai labiausiai nutolusi ir antra pagal plotą Europos sala.

 

Klimatas. Islandija yra subarktinėje klimato juostoje.Dėlšiltosios Šiaurės Atlanto srovės atšakos, kuri įtakoja Islandijos klimatą, pakrantėse vyrauja švelnus jūrinis klimatas. Salos pakrantėse žiemos nėra labai šaltos (šiek tiek šiltesnės nei Lietuvoje), tačiau salos vidurye jos atšiaurios. Vasaros laikotarpiu temperatūra retai pakyla aukščiau 18 laipsnių, dažniausiai svyruoja nuo 12 iki 15 laipsnių žemumose, aukštikalnėse nuo 5 iki 10 laipsnių. Be to, saloje vėjuota. Žiema Islandijoje tęsiasi nuo spalio iki balandžio mėn. Be to, Islandijoje žiemos metu itin sutrumpėja dienos (dienos šviesa viduržiemy džiugina tik apie 4 val.)

 

Islandijos gamta. Islandija – vulkaninės kilmės sala, susiformavusi maždaug prieš 60 mln. metų aktyviai veikiant ugnikalniams.Islandijos saloje kraštovaizdį formuoja ledas ir ugnis, todėl dominuoja dvi spalvos – juoda ir balta. Keliaujant per Islandiją galima stebėti kontrastingus peizažus – stūksančius kalnus, ugnikalnius, geizerius, ledynų „dykumas“, krioklius. Salos reljefas unikalus ir itin įspūdingas.

Šiuo metu Islandijoje yra apie 200 ugnikalnių, tarp jų 30 veikiančių. Aukščiausias ugnikalnis iškilęs 2119 m virš jūros lygio.  Hekla (1941 m virš jūros lygio).

Didelius salos plotus užima ledynai. Islandijoje stūkso didžiausias Europos ledynas – Vatnajokudlis. Jo plotas 8400 km², o ledo storis kai kur siekia net 1 kilometrą. Vatnajokutlio ledynas driekiasi iki pat jūros, todėl šalia jo esančiose Islandijos pakrantėse gausu ledkalnių.

Ugnikalnių srityje požeminiai vandenys įkaista iki virimo temperatūros, todėl jis veržiasi į paviršių. Geizeriuose vanduo ir garai purškiami aukštyn – net iki 40-50 m. Geizeriuose vanduo trykšta ne nuolat, bet tam tikrais intervalais, nes ištryškes vanduo turi vėl susikaupti žemės plyšyje, pakilti jo temperatūra ir vėl užvirti.

Dar vienas unikalus reiškinys, kuriuo galima grožėtis Islandijoje – Šiaurės pašvaistė, dangaus skliaute matomas įvairiaspalvis švytėjimas. Šiaurės pašvaistė matoma beveik visoje Arktyje.

Islandijos upėse dėl aktyvių geologinių procesų gausu krioklių, todėl ją galima vadinti ir krioklių sala. Islandijos augmenija labai skurdi, vyrauja viržiai ir pelkiniai augalai. Nors kadaise Islandijoje augo beržynų miškai, deja, dabar jie iškirsti.

 

Ruošiantis kelionei į Islandiją, netgi vasarą nepamirškite į lagaminą įsidėti šiltesnių drabužių ir avalynės. Islandijai būdingas ne tik įspūdingas unikalus kraštovaizdis, bet ir gana atšiaurus klimatas, lemiantis permainingus, vėjuotus orus.